Žmogus, jungęs epochas. Algirdo Brazausko politinė biografija

Monografijoje pateikiamas argumentuotas, gausiais archyviniais šaltiniais, daugelio interviu medžiaga, moksline ir publicistine literatūra grįstas požiūris į vieno svarbiausių Lietuvos vadovų – Algirdo Brazausko – politinę veiklą. Šios knygos pasakojimas pradedamas XX amžiaus penktojo dešimtmečio pabaiga, kai A. Brazauskas žengė pirmuosius žingsnius kaip politikas, o baigiamas 2010-ųjų – A. Brazausko mirties metų – Lietuvos politiniais įvykiais.

Į šį politiką siūloma pažvelgti ne kaip į nežinia iš kur atsiradusią duotybę, o kaip į asmenybę, kuri buvo veikiama to meto politinių, socialinių ir ekonominių aplinkybių. Tai ne vien pasakojimas apie asmenį – kartu tai pasakojimas ir apie visą kartą, patyrusią okupaciją, išgyvenusią sovietizaciją, dirbusią, kūrusią vėlyvuoju sovietmečiu, galiausiai tapusią nepriklausomybės atkūrimo dalyve bei liudininke.

Knygoje atskleidžiama A. Brazausko, kaip politinės asmenybės ir lyderio, branda ir ankstyvoji socializacija sudėtingu Lietuvos nepriklausomybės praradimo, sovietų ir nacių okupacijos bei pokario laikotarpiu. Aptariamos A. Brazausko, kaip politiko, brandą lėmusios aplinkybės ir veiksniai, apžvelgiama jo ekonominių ir socialinių interesų samprata, daug dėmesio skiriama santykiams su Maskva, Lietuvos Persitvarkymo Sąjūdžio vadovybe, jo užimtai pozicijai Lietuvai vaduojantis iš TSRS gniaužtų, atkuriant ir įtvirtinant Lietuvos nepriklausomybę.

Knygoje taip pat aiškinamasi, kodėl A. Brazauską lydėjo sėkmė pirmuose demokratiniuose Lietuvos Respublikos Prezidento rinkimuose, kaip pasikeitė Lietuva jo prezidentavimo laikotarpiu ir vėliau, vadovaujant šalies vyriausybei. Analizuojama A.  Brazausko veikla jam esant nuo TSKP priklausomos LKP nariu, kuriant savarankišką LKP, ją pertvarkant į LDDP ir vėliau šią partiją sujungiant su LSDP į vieną kairiosios ideologijos politinę partiją.